Motociklas – tyla, švara. Pagaliau tai suderinta.

Didžiosios Britanijos kompanija pristatė modelį, kuris jau šiais metais bus siūlomas pirkėjams. Jo kaina turėtų svyruoti apie 6000$ ir būtų pirmasis visiškai aplinkos neteršiantis motociklas. Tikslas yra sukurti kompaniją, kuri būtų pajėgi gaminti šiuos motociklus ir jiems skirtą įrangą pramoniniu būdu. Net Arnoldas Švarcnegeris pasisakė už Hidro autostrados projektą, kur hidro degalinės būtų pasiekiamos 50-100 kilometrų spinduliu. Nors šis motociklas ir nėra greičio rekordą iškovojęs motociklas, bet maksimalus 80 km/h greitis ekologiškam miesto motociklui yra pats tas.

Motociklas, pavadintas ENV (Emmissions Neutral Vehicle) ir gali nuvažiuoti 160 kilometrų arba dirbti keturias valandas. Po to jį vėl reikia pakrauti.
Šis absoliučiai aplinkos neteršiantis tylus kūrinys yra revoliucija motociklų pasaulyje ir dar vienas žingsnis mobilumo išlikimo kūrime, kadangi žemiškieji ištekliai vis senka.

Motociklo hidrobaterija generuoja energiją maišydama vandenilį su deguonimi gaunamu iš oro. Kadangi šių dviejų dalelių susijungimo energija yra pakankamai didelė, ji gali būti panaudojama ir technikoje. Tokio proceso produktas yra vanduo, kuris tikrai neteršia nei gamtos, nei judraus miesto. Išskiriami vandens garai yra toki švarūs, kad juos galima gerti, kaip skelbia gamintojai

Keli automobilių gamintojai buvo sukūrę automobilų, varomų hidrobaterijomis prototipus, bet tokios baterijos netiko motociklams. Šiandieninės technologijos leido maksimaliai sumažinti hidrobaterijos dydį ir pats variklis tapo pakankamai mažas, kad būtų galima jį panaudoti ir motociklų gamyboje.
Baterija talpinama tarp vairuotojo kojų, ir jai pasibaigus, gali būti išimta, papildyta ir įdėta atgal greičiau nei per penkias minutes.

Žinoma pirmiausia vairuotojui reiktų susirasti Hidro degalinę. Viena tokia yra Britanijoje A127 kelyje Hornchurche. Ji skirta trims bandomiesiems hidro autobusams testuojamiems Londone. Žinoma praktiškai tokių degalinių reikėtų daug daugiau, ir jos turėtų būti išdėstytos ~100km spinduliu.
Žinoma šis motociklas labiau primena sustambėjusį dviratį, bet patys gamintojai pripažįsta, kad bandomasis ir pirmasis modelis, visuomet kuriamas geresnių charakteristikų tobulinimui, o ne dizaino varžyboms.

Du prototipai įvykdė visus bekelės važiavimo reikalavimus, bet dar reikia gauti ir Transporto Departamento patvirtinimus, kad šie motociklai tinkami važinėti bendrojo naudojimo keliais. Visgi vandenilis yra labai sprogi medžiaga ir reikia įsitikinti, ar jos naudojimas motocikluose nekelia pavojaus aplinkiniams.

Gamintojai susirūpino ir bando sukurti papildomą variklio garsą (bruuuuum), nes didieji mąstytojai sugalvojo, kad per tylus variklio darbas gali turėti skaudžių pasekmių
Didžioji problema iškilo ne dėl to, kad šis motociklas terštų gamtą ar dar darytų ką nors blogo, o tik dėl to, kad jis nekelia normaliam motociklui būdingo garso. Nors dauguma kitų gamintojų tik sveikino tylaus variklio kūrėjus.
Deja motociklizmo entuziastai irgi nusivylė tikro garso nebuvimu.
Pasitenkinimas, kurį sukelia užvedamas motociklas. “Jie gali sukurti netikrą garsą, bet truks būtent to “va-va-voom” garso, kurį žino kiekvienas motociklininkas” teigia Jeffas Stoneas iš Britanijos motociklų Federacijos.

Harris Bradburis sutiko, kad per tylus motociklo darbas kartais gali iššaukti nepageidaujamų nelaimių, bet mano, kad garsas turėtų būti įjungiamas, arba išjungiamas.
Peteris Wakehamas, Triukšmo mažinimo Asociacijos direktorius tik pasveikino šį kūrinį, žengusį žingsnį į tylių motociklų gyvenimą.
Dr Bradburis paaiškino, kad lagaminėlio dydžio baterija pripildyta aukšto slėgio vandenilio gali būti naudojama ir kaip mobilus energijos šaltinis, kur tokia pati baterija būtų naudojama ir kitiems prietaisams.