Yra daug žmonių, ten, kad nori būti aprūpintos naujausia populiarios markės motociklų liemenės, šalmai, motociklas, motociklas ar batus, kad už didesnę kainą. Kartais šios prekės pavadinimą daiktų paleisti aukštyn $ 400 – $ 500 ir nebūtinai numato bet geresnę apsaugą nei labiau prieinamos ne markės. Kai kurie svarbiausi faktoriai renkantis motociklą striukė yra tinkami ir storio odos statomi liemenę arba tekstilės medžiagų, naudojamų statyboje.

Motociklas liemenė turi būti tinkamos, kaip antroji oda maksimalią apsaugą esant kritimo. Tinkamai tinkami naudoti audinio juostelės priemonė ir priemonė, apie didžiausią dalį savo krūtinės, kad yra skaičių, kad dauguma vyrų švarkai yra dydžio pagal. Dauguma žmonių, reikės pažvelgti į dydį, kad jie tiesiog išmatuoti ir judėti į kitą artimiausią dydį, pavyzdžiui, jei jūs vertinate 46 colių krūtinės galėtumėte patekti į didelių dydžių grupę, tačiau gali būti aptemptas, kad apvalinant iki artimiausio net skaičius (48), tada labai dideliems gali būti daugiau telpa, ir patogus.

Kaip jau minėta, storis oda yra svarbus saugumas ir apsauga kaip ir storesnis yra geriau, bet per storas, yra nepatogu. Optimalus storis Jojimo švarkas turėtų būti 1.2mm į 1.4mm storio, dar 1.4mm į 1.6mm gali būti naudinga šaltesnis klimatas.

Žmogaus organizmas aplink kūną palaiko pastovią oro temperaturą, lygtai apsupdamas save plonu apsauginiu sluoksniu. Kuo šalčiau aplink jus, tuo daugiau energijos kūnas išskiria šildymui. Jei žmogus praranda šį apsauginį sluoksnį, jis miršta. Pavyzdžiui, vandenyje esant 0 C˚ laipsnių žmogus gali išbūti apie 40 minučių (aš čia neminėsiu „ruonių“, jogų ir t.t). Vanduo nuplauna apsauginį sluoksnį nuo jūsų odos paviršiau

Stiprus vėjas (musu atvėju) veikia taip pat. Šilto oro sluoksnis nupučiamas nuo odos paviršiaus. Štai pavyzdys: esant 10C˚ laipsnių temeraturai ir vejui pučiant 10km/h greičiu jūs jausitės lyg esant 8 C˚ laipsniams, o pučiant 40 km/h vėjui jūsų organizmas šals kaip prie -1 C˚ be vėjo. Tad taip tik baltiniai ir padeda išlaikyti šiltą orą aplink jūsų kūną. Plačiai paplites medvilnis trikotažas kaip tik ir tvarkosi su šia užduotimi. Bet yra viena “problemikė”. Įsivaizduokit, kad jums karšta. Oro sluoksnio ir jūsų odos temperatūra pakilo ir organizmas reaguoja į tai, ko pasekoje jūs pradedate prakaituoti. Skystis garuoja nuo jūsų odos ją vėsindamas ir jums vel komfortabilu. Bet tik tuo atveju jei jūsų kūno nedengia medvilniniai baltiniai. Reikalas tame, kad medvilnė puikiai sugeria drėgmę. Visa drėgmė puikiai susigers į medvilnę ir apie sausus rūbus ir komfortą galima pamiršti. Būtent todėl, taip vadinamiems duagiafunkciniams rūbams buvo specialai sukurtos medžiagos, sugebančios praleisti vandens garus, tokiu būdu netrukdant natūraliam termoreguliacijos procesui. Motociklinių rūbų gamintojai nuėjo dar toliau, paėmę pavyzdį iš medicinos perrišimo priemonių – jie įtraukė į baltinių sudėti sidabro.

Šis metalas savo antibakterinių sąvybių dėka užkerta kelią blogo kvapo atsiradimui net ir po ilgo nešiojimo.Be to kai kurių motoaprangų gamintojų apatinio trikotažo gamoje yra sistemos su „ComforTemp“ termoreguliacija. Sudėtyje yra specialių parafininių kapsulių. Kai jums karšta, parafinas lydosi akumuliuodamas šilumą, kai jums šalta jis atiduoda šilumą atgal. Šios medžiagos atėjo pas mus iš kosmoso (na jos nenukrito kaip meteoras, o buvo paimtos iš kosminių technologijų). Kaip žinia kosmose vyrauja labai dideli temperatūros svyravimai. O mūsų atveju tokie rubai pašalina problemas važinėjant kalnų keliais, kai karštas lygumas keičia šalti aukštikalniai. Suvedam galus. Visų pirma apatinis trikotažas būtinas. Su gerais rūbais jūs jausitės geriau nepriklausomai nuo oro sąlygų. Renkantis venkite dirbinės medvilnės rūbų.

Atkreipkite dėmesį į siūles. Jos turi buti minkštos. Priešingu atvėju pritrins kiau*us… Medžiaga turi buti elastinga ir gerai priglusti prie kūno. Dizainas – skonio reikalas. Ir paskutinė rekomendacija nepirkti baltiniu pigesnių nei 100 Lt. Greičiausiai tokie rūbai ilgai netarnaus.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad per vasara aš sunešioju arba 3 maikes po 20 LT arba nesunešioju vienos už 60Lt ir dar lieka kitai vasarai. Pereidamas nuo apatinio trikotažo prie viršutinių rūbų, noriu priminti, kad viskas apie ką šnekėjom anksčiau buvo iš serijos maikės, apatinis trikotažas, kojinės ir pan. Gaminiai iš medvilnės nors ir malonūs kūnui, nebus funkcionalūs ir paleis per niek visas viršutinių drabužių sąvybes, apie kurias mes šnekėsim toliau.
Pagrindinė motociklininko viršutinių drabužių paskirtis – užtikrinti saugumą.
Bet apsauga nuo traumų avarijos metu tai tik pusė darbo. Kaip jau minėjo mūsų kolega žymiai svarbiau išvengti avarijos. O tam, kad išvengtų avarijos motociklininkas turi jaustis komfortabilai dėvėdamas savo aprangą, kad galetų visą savo dėmesį sukoncentuoti į kelią ir vairavimą. Motociklininkas turi būti gerai matomas kitiems eismo dalyviams.

Įskaitant visa tai, nereikia pamiršti, kad daugelis iš mūsų nori atrodyti gražiai su savo apranga, vargu ar kas šiais laikais norės lėkti su britva apsirengęs fufaikę. Bet pirma pašnekėkim apie medžiagas. Už lango XXI a. Techninis ir mokslinis progresas pažengė bala žino kur (mums apie tai nepranešė, nors galėjo…
Sukurta milionai sintetinių medžiagų pasižyminčių puikiomis sąvybėmis. Viena iš pagrindinių sąvybių motoaprangai – atsparumas susitrynimui. Ir geriausia, kas gali priešintis trinčiai yra….oda.
Opa… Atvarėm . Nė viena iš sintetinių medžiagų negali pasipriešinti trinčiai taip kaip oda. Bet yra vienas momentas. Tik labai geros kokybės oda, išdirbta pagal spec. technologiją ir su šimtaprocentiniu tos technologijos išlaikymu gali but panaudota siuvant motoaprangą. Kai kurie motociklinių aprangų gamintojai naudoja tik tam tikros rūšies karvių, kurios veisiamos alpių kalnuose (čia tipo taip: pirma melžia ir daro MilkyWay, o kai jau pieno nebeduoda reiškia oda gera, galima skersti)

Odos storis, kuri naudojama gamyboje, turi būti ne mažesnis kaip 1,2 mm. Odoje neturi būti pažeidimų atsiradusių užmušant galivją arba atsiradusių dėl kokių kitų priežasčių. Pvz jei karvė bėgdama nuo persiokiotojų pažeidė odą į spygluotą vielą, jos oda bus netinkama aprangai (vnž jai pasisekė ir jos dar neskers). Yra daugybė odos apdirbimo būdų. Pvz oda, gaunama iš viršutinio ir pačio stipriausio odos sluoksnio vadinasi Nappa. Šita oda (teisingai apdirbus) labai stipri, blizganti, turinti gražią struktūrą. Kita oda, nuėmus viršutinę, vadinasi Nubuk (gal ir netaip vadinasi, bet tingiu ieškot teisingo vertimo).

Nubuk šiek tiek primena veliurą. Pagrindinis šios odos privalumas yra tas, kad ji gali „kvėpuoti“. Be karvių odos, dar gamyboje naudojama elnio oda (pirštinės cruizeriams). Elnio oda pasižymi minkštumu ir elastingumu, taip pat naudojama kengūros oda. Ji stipresnė negu karvės oda. Tai leidžia pagaminti kostiumą tokios pačios masės bet trigubai atsparesnį arba tokio pat atsparumo, bet trigubai lengvesnį. Pagrindinis kengūrų odos trūkumas, kad ji (kengūra) neduoda pieno ir belstis jų galabyt reik varyt net į Australiją. VNŽ brangiai gaunas. Kada pasirenkama oda, iš kurios bus gaminamas kostiumas, ateina “dubilinimo” (kaip lietuviškai sorry, bet nežinau) procesas.
Šio proceso metu oda įgauna visų reikiamų sąvybių ir yra nudažoma. Šis procesas gali trukti pakankamai ilgą laiką ir susidėti iš daugelio ciklų. Be bendro apdirbimo odai dar atliekamas hidrofobinis apdirbimas, po kurio, kiekvienas odos plaukelis kaip ir apvelkamas anglies pluoštu. Tokiu būdu apdirbta oda tampa atspari vandeniui.

Tad jei su tokiu kostiumu pabūsit apie 30 min po lietum, liksit sausas. Tokia oda sugeria tik 18% drėgmės nuo savo svorio ir be to ji labai greitai džiūsta. Ją netgi galima skalbti skalbimo mašinoje. Ji ne „sės“ neišsitampys ir neišbluks. Ji tarnaus jums ilgus metus.
Motociklinių aprangų gamintojų motoaprangos gamoje yra nemažai kostiumu iš odos, kurie turėtu patenkinti visas jūsų fantazijas. Viena iš paskutinių naujovių – kostiumas “Black Leather”. Šis klasikinis kostiumas turi nuostabias sąvybes. Jo juoda spalva, dėka įpatingo apdirbimo, sugeba atspindėti saulės šviesą infroraudonųjų spinduliu diapazone, taip pat gerai kaip ir balta oda. Su tokiu kostiumu net ir karšta dieną jums bus vėsu. Dar viena naujovė – oda su priklijuota GoreTex membrana, taip pat naudojama „Leatherguard” odinių džinsų gamyboje. Tokie džinsai visiškai neperšlampami, bet sugebantys „kvėpuoti“. Tarp kitko odos ir GoreTex‘o sukergimo technologiją turi tik BMW ir italų kompanija Dainese. Aš pats netikrinau – gal tai tik reklama.
Renkantis odinį kostiuma, visų pirma nuspręskite, kam jis jums reikalingas. Jeigu jūsų užduotis – lakstyti ratais lenktyniaujant Kačerginės žiede – jums reiktų vientiso kombinezono. Bet jūs vargu ar gerai atrodysit su juo kokiam nors diskone – ir šokinėt su juo nepatogu ir karšta. Jei megstat pasitūsinti geriau pirkti atskirai striukę ir kelnes. Mototuristam aišku bus svarbiausia apsauga nuo vėjo ir lietaus, taip pat ventiliacija esant aukštoms temperaturoms.
Kad nenusipirktumėte visiško mėšlo reikia atkreipti dėmesi į odos storį (oda turi būti neplonesnė nei 1,2 mm) ir odos išdirbimą. Sausa, iš išvaizdos, oda greičiausiai nebus labai kokybiška. Odos struktura turi būti vienoda visame kostiume. Odoje neturi matytis įdrėskimų, įkandimų ir kitokių randų, kuriuos gyvunas galėjo gauti būdamas gyvas. Ties siulėmis oda neturi raukytys. Jei viskas OK galima pradėti matuotis. Patogus ir gražiai apgludęs kostiumas padarys jus nepakartojamu. Bet nėra nieko blogiau, kai kostiumas neatitinka jūsų dydžio. Aplinkinių pašaipa garantuota. Apsivilkę kostiumą būtinai užlipkite ant savo motociklo arba panašaus pagal dydį ir konstrukcija. Kostiumas turi buti tolygiai prigludęs prie kūno. Jei kur nors „tempia“ ar kausto judesius pabandykit kitą variantą. Ne visada viską lemia dydis. Daug kas priklauso ir nuo pasiuvimo. Vienos firmos 52 dydis gali būti geras, o kitos ne.
Apie odą galėčiau ir daugiau pasakoti, bet turiu pastebėti, kad ji ne visiems prie širdies. Ypatingai jos nemegsta visokie aktyvistai iš GREENPEACE ir pan. Todel siūlau pereiti prie tekstilės.
Mokslas nestovi vietoje ir juda pirmyn nuolat sukurdamas naujus audinius. Bet pagrindinė medžiaga iš kurios gaminama apranga buvo sukurta prieš 50 metų. Jos pavadinimas – poliamidinis audinys. Įvariose šalyse jis vadinamas skirtingai: tai ir Nylon’as ir kapronas, o chemikai jį vadina trumpu ir paprastu žodžiu – poligeksametilendipiamidas. Praktiškai visos medžiagos, kurių sudėtyje yra poliamidas yra atsparios tempimui ir susidėviejimui. Kaip trukumą galima priskirti žemą lydimosi temperaturą (210 C˚ laipsnių). Dėl to judant asfaltu 50 km/h greičiu tokia medžiaga gali išsilydyti. Šio trukumo faktiškai neturi armidas, kuris dar vadinas kevlaru. Jo lydimosi temperatura yra 450 C˚ ir jis penkis kartus tvirtesnis už plieną. Bet šis pluoštas labai brangus, nelabai lankstus ir bijo ultravioletinio spinduliavimo. Taigi ką nors siųt iš jo neapsimoka, bet kombinuoti su poliamidais galima. Taip kai kurie motociklinių aprangų gamintojai naudoja medžiagą, kurios pavadinimas InoTex. Ši medžiaga tai poliamido, kevlaro, lykros ir medvilnes derinys. Atrodo kaip džinsas bet 10 kart stipresnis. Išgelbės nuo vidutinio stiprumo smūgio peliu, ir taip pat neprasitrins pračiuožus asfaltu.

Dar viena medžiaga – “technologen” t.y kevlaro ir vilnos derinys. Atrodo kaip kokybiška vilnonė medžiaga, o pagal stiprumą atitinka visus motoaprangos standartus. Niekas nežiūrės į jus kreivai jei su tokia apranga užeisite į biurą ar banką, bet tuo pačiu metu jūs būsite pasiruošę lėkti savo plieniniu žirgu.
Šiaip medžiagų iš kurių gaminamos motoaprangos yra labai daug, o pavadinimų dar daugiau. Kadangi kiekvienas gamintojas stengiasi pavadinti medžiagą savo vardu. Ir visų jų neprisiminsi ir nereik prisimint išskyrus vieną. Tai firma Gore (nepainiokite su rusišku žodziu “vargas”). Ši kontora buvo įkurta 1958 metais. Ji išgarsėjo savo atradimais poli-bla-bla-bla-tilenų srityje, bet mums svarbu, kad būtent Gore gamina puikią medžiagą Gore-Tex ®. Ši medžiaga vadinama membrana. Esmė slypi tame, kad Goretex’as visiškai nepraleidžia drėgmės, bet išleidžia garus. Šios savybės dėka Goretex yra plačiai naudojamas aktyviam poilsiui skirtų drabužių gamyboje. Drabužiai su Goretex membrana “kvėpuoja” ir visiškai neperšlampa. Užsidėjus striukę su tokia membrana, jūs nesušlapsite važiuodami lietui lijant ir nesuprakaituosite saulei kepinant. Būtent todėl po drabužiais su aprūpintais šia membrana negalima mūvėti medvilninio trikotažo, kadangi jis neduoda garams laisvai pasišalinti.
Pati membrana yra labai plona – viso labo keli mikronai. Ji atrodo kaip plėvelė. Patvarumu Goretex nepasižymi, tad drabužių gamybos įmonėms sudėtingiau su ja dirbti. Tai yra labai sunkus darbas, kurį gali atlikti tik patyrusį personalą ir naujauius įrengimus turinčios kompanijos. Todėl Goreteksinių drabužių kainos yra ganėtinai aukštos.

Yra keli gamybos su membrana būdai. Pats brangiausias – trijų sluoksnių (3-layer). Prie dar nesukarpyto audinio klijuojama membrana ir apsauginis sluoksnis. Po to medžiaga sukarpoma ir siuvami rūbai, paskui papildomai suklijuojamos visos siulės Goretekso juostelėmis. Tokios technologijos dėka drėgmė neatenka toliau nei apsaugo membranos. Tik šiek tiek sudrėksta išorinis sluoksnis. Pigiausias būdas – prisiųti membraną kontūro krašte, tarp drabužio medžiagos ir pamušalo. Toks metodas vadinamas Z-layer. Trūkumas yra tas, kad drėgmė kaupiasi tarp medžiagos ir mebranos. Ir nors su tokiu drabužiu lietaus sąlygomis bus sausa, pats kostiumas taps sunkesnis, o ir jame bus šalčiau. Dar vienas trūkumas – mažesnis tarnavimo laikas. Kadangi Goretex pastoviai trinasi su išorine medžiaga. Bet nepaisant visų šių trūkumų, medžiagos pasiūtos pagal Z-layer technologija gali buti dvigubai pigesnės, negu iš tokios pačios membranos trisluoksnės medžiagos (3-layer), o tai yra pakankamas argumentas pirmosios naudai.
Be Goretex membranos yra ir daug kitokių panašių technologijų, kurios pasižymi panašiomis sąvybėmis. Bet, motoaprangai goretex – geriausias pasirinkimas, kadangi ji išlaiko didžiausią vandens spaudimą, o tai leidžia važiuoti didesniu greičiu. Pavyzdys: GoreTex atlaiko 80metrų stulpo srovę, o artimiausias konkurentas – membrana Venturi, tik 27m. Tai irgi nėra blogai.
Renkantis tekstilinę aprangą (kaip ir odinę) visų pirma nuspreskite panaudojimo sritis.
Jeigu jūs mėgstate važinėti saulėtą ir šiltą dieną, ir toliau nei iki sodybos, ar sodo nesiruošiate važiuoti, vargu ar verta pirkti striukę su GoreTex membrana. Žymiai maloniau bus važinėti su legva vasarine striuke, turinčia gerą ventiliaciją – AirFlow tipo. Tokios striukės labai patogios ir su ja nebus karšta net esant aukštai oro temperaturai, o jei jus užklups lietus galite užsimesti lengvą apsiaustą nuo lietaus.
Bet jeigu jus violioja tolimos kelionės ir atradėjo dvasia dar nemirė jūsų širdyje, solidus turistinis kostiumas su GoreTex membrana tiks labiausiai. Vienas iš variantų – kostiumas Streetguard. Užimantis auksčiausia laiptelį tarp tekstilinių aprangų. Jis padarytas iš tvirtos medžiagos. Turi membrana GoreTex 3-layer, atsegamą šiltą pamušalą ir t.t.

Nenuvertinkite smulkmenų reikšmės. Tokios nežymios smulkmenos kaip guminės sagos išgelbės jūsų kuro baką nuo įbrėžimų. Vendens nepraleidžiančios kišenės neleis sušlapti dokumentams ir mobiliam telefonui. Užtrauktukas jungiantis striukę su kelnėm apsaugos nugarą nuo traumų kritimo atvėju, ir nuo juosmens perpūtimo. Papildomi ventiliaciniai užtrauktukai neleis jumsperkaisti karštą dieną. Šviesą atspindinčios juostos padarys jus geriau matomą kitiems eismo dalyviams naktį ir rūke.
Tuo ir baigsiu savo straipsnelį, kadangi viename straipsnyje visko nesurašysi. O dar lieka šalmai, batai, pirštinės. Bet tai jau atskira tema. Visgi tikiuosi, kad šį straipsnelį kas nors perskaitys ir pasinaudos mano patarimais renkatis apranga sau. Baigdamas noriu pridurti. Gera apranga, kaip beje ir visi profesionalūs daiktai, ganėtinai daug kainuoja. Bet tikrai nemanau, kad verta taupyti sveikatos sąskaita. Juolab, kad malonumas važiuojant su motociklu žymiai padidėja, kai važiuojate apsirengę kokybišką aprangą.

1. Priedo prie apsauginių savybių apsaugančių nuo sužeidimų avarijos metu, ar reikia aprangos atliekančios kitą paskirti – kaip apsauga nuo lietaus/šalčio ar net priemones darančias jus labiau matomais kitiems?

2. Kur, kada ir kaip ilgai ji bus dėvima? – Ar vairuojate motociklą visais sezonais ir paprastai kokio ilgio (trukmės) yra kelionė? Jeigu vairuojate tiktai kai oras šiltas, tai tuomet ieškokite aprangos turinčios ventiliacinių savybių.

3. Paprastai, pirmiausia bus renkamasi tarp patogumo ir ne didelio svorio, o po to tarp galimo apsaugos lygmens įvykio metu. Taigi turėtumėte pagalvoti apie greičius ir apie tai kiek judėsite bevažiuodamas. Tai turėtų padėti pasirinkti geriausią variantą jūsų asmeniniai situacijai.

4. Pasisiūti ar pagaminti drabužiai? Pasiuvimas gali nebūti brangiausias sprendimas ir gali sumažinti komfortą, todėl automatiškai neatmeskite šios galimybės.

5. Iš kokios medžiagos apranga turėtų būti pagaminta? Patirtis rodo, kad geros kokybės, t.y. turinčios gerų apsauginių savybių (pasipriešinimo trinčiai), jaučio odą yra sunku pagaminti. Avies ir ožkos oda yra mažiau atspari plyšimui ir yra plonesnė, todėl skirtingai nuo jaučio odos yra blogiau apsauganti. Laboratorijose vykdomi stipraus nudėvėjimo testai imituojantys motociklo avarijas parodė, kad viengubo sluoksnio nesustiprintas džinsinis audinys, naudojamas standartiniuose džinsuose, suteikia tiktai dešimtąją dalį tos apsaugos, kuria pasižymi geros kokybės, 11.2 – 1.4 mm storio jaučio oda. Skirtumas gali matytis esant keliems nežymiems nubrozdinimams ir apsilankymo ligoninėje dėl sunkiai gydomų, nešvarumais užterštų atvirų žaizdų. Sintetinės medžiagos, tokios kaip kevlar, cordura siūlo asortimentą pasižymintį įvairiomis eksploatacinėmis savybėmis. Vienintelis tikras būdas sužinoti kokias apsaugines savybes turi konkreti apranga, tai atkreipti dėmesį į tai ar ji buvo testuota pagal EN 13595 standartą, o apytikris būdas yra tas, kad kuo storesnė ar sunkesnė medžiaga naudojama aprangai, tuo labiau tikėtina, kad apsauginės savybės bus geresnės, tačiau kaip ir visos taisyklės taip ir ši gali turėti išimčių.

Įdėmiai patikrink

Pirmiausiai ir labiausiai ieškok Œ simbolio ir nuorodos apie Europos standartus tokius kaip EN 1621-1 ir EN 13595. Aprangos, kurios pažymėtos šiais ar panašiais standartais paprastai turės sekančius požymius:

1. Visos bus su pamušalu ne pritvirtintu prie išorinio sluoksnio 1-oje ir 2-oje zonose (žiūrėti 1 paveikslėlį). Pamušalai paprastai yra gaminami arba iš nailono arba medvilnės. Medvilnė yra natūralus audinys, kuris sugeria drėgmę, tuo tarpu nailonas yra stipresnis, bet gali tirpti.

2. Dvigubo išorinio sluoksnio medžiagą, didesnės rizikos vietose, kaip, kad zonos 1 ir 2 (žiūrėti 1 paveikslėlį).

3. Apsauga poveikiui į zonų vietas bus testuota pagal EN 1621-1 standartus.

4. Keletą uždengtų siūlių eilių visose konstrukcinėse siūlėse (žiūrėti 2 paveikslėlį). Uždengiant keletą siūlių eilių, jos apsaugomos nuo saulės ir bendro nudilimo, kurie gali susilpninti siūles esant avarijai.

5. Atitinkamus reguliatorius, kurie prie kulkšnų ir rankogalių užtikrina, kad apranga išliktų savo vietoje avarijos metu ir kelio paviršiui neleistų paveikti jūsų kūno.

Prieš įsigydamas aprangą visada ją pasimatuok

Atsižvelk į sekančius dalykus:

1. Ji per daug ankšta ar laisva – ką paprastai dėvėsite po apranga? Odinės aprangos parastai turi būti gerai prigludę, taip, kad pernelyg nejudėtų ant kūno.
2. Ar poveikio (smūgio) apsaugos teisingoje vietoje?
3. Ar apsivilkus aprangą galite judėti patogiai?
4. Užsidėkite šalmą, pirštines ir batus. Tada pabandykite imituoti vairavimui būdingus veiksmus. Ar jaučiate kokius nors nepatogumus ar ankštas vietas? Jei abejojate, tai nepirkite. Nesijaudinkite, kad atrodysite kvailai, geriau tai negu nusipirkus aprangą nesugebėti užlipti ant savo motociklo.

Savo aprangos naudojimas ir priežiūra

Po to kai padarėte investiciją, jums teks prižiūrėti aprangą, kadangi vieną dieną jūs galite būti dėkingas už jos apsaugines savybes.

1. Atidžiai perskaitykite gamintojo instrukciją ir visada jos laikykitės.
2. Valykite aprangą tiktai taip kaip nurodyta etiketėje.
3. Visada dėvėkite aprangą pilnai užsektą ir teisingai sureguliuotą (sutvarkytą).
4. Niekada nenešiokite stambių (nepatogių) ar aštrių daiktų kišenėse ar ant kūno, nes avarijos metu jie gali būti sužeidimų priežastimi.
5. Pažeista apranga nesuteiks optimalios apsaugos, todėl kaip galima greičiau ji turėtų būti sutvarkyta kompetentingo asmens.
6. Jeigu apranga pagaminta iš odos sušlaptų, nedžiovinkite jos priverstiniais būdais laikydami ją arti šilumos šaltinių tokių kaip radiatorius ar liepsna, leiskite jai išdžiūti natūraliai.
7. Visada atsimink, kad nežiūrint į tai kiek gera yra apranga, ji vistiek neapsaugos nuo traumų, todėl visada važinėk atidžiai ir mėgaukis motociklo valdymo patirtimi.

Keturračio motociklo vairuotojas privalo su savimi turėti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentus bei įstatymų nustatytą draudimo dokumentą. Asmuo, vairuodamas keturratį pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą privalo turėti vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį teisę vairuoti B1 arba B kategorijos transporto priemones.

Nuo praėjusių metų įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo sąvokos, apibrėšiančios keturratį. Įstatymas nustato, kad vairuoti lengvuosius keturračius leidžiama turint AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą, keturračius motociklus – B1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Asmenims už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės gali būti paskirta bauda nuo 1000 iki 1500 litų arba administracinis areštas.

Keturračiai motociklai, dalyvaujantys eisme, nustatyta tvarka turi būti įregistruoti. Vadovaujantis Kelių transporto priemonių registravimo taisyklėmis, L7e klasės transporto priemones (keturratės transporto priemonės, kurios paruoštos eksploatacijai masė ne didesnė kaip 400 kg arba 550 kg, jei ji skirta kroviniams vežti, ir variklio galingumas ne didesnis kaip 15 Kw) registruoja valstybės įmonė „Regitra”. Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimo taisyklės nustato, kad pagal šias taisykles registruojami keturračiai motociklai. Keturračiai motociklai gali būti registruojami savivaldybių administracijose arba valstybės įmonėje „Regitra”. Asmenims už vairavimą neįregistruotos arba neperregistruotos nustatyta tvarka transporto priemonės gali tekti mokėti baudą nuo 100 iki 150 litų. Tokia pati sankcija taikoma ir už transporto priemonės vairavimą be valstybinės techninės apžiūros.

Policija skelbia, kad kontroliuodama motociklų ir mopedų vairuotojus, ypatingą dėmesį skirs keturračių motociklų vairuotojų kontrolei ir piktybiniams pažeidėjams taikys griežčiausias administracinio poveikio priemones.

Ypač skriaudžiamas draustinis

Reklama
Nuo praėjusios vasaros netoli Alytaus esančiuose miškuose pradėjusios siautėti šios transporto priemonės Vidzgirio botaniniame draustinyje nepaiso užtvertų keliukų, apvažiuoja aptvarus ir sėkmingai naikina miško paklotę. Keturračių motociklų vairuotojai važinėja net šiame draustinyje stūksančiu Radžiūnų piliakalniu, aiškiai matyti išvažinėti laiptai, vedantys į piliakalnį, piliakalnio šlaitai.

Urėdijos miškų pareigūnai praėjusią savaitę ėmė kasdien rengti reidus, norėdami nustatyti minėtų transporto priemonių vairuotojus, darančius nuostolius ne tik Vidzgirio botaniniam draustiniui, bet ir Alytaus šilui, šileliui, kuriuose taip pat jau važinėjama keturračiais motociklais.

Urėdijos miškų pareigūnams vis dar nepavyksta pagauti miškus trypiančių motociklų vairuotojų, bet vilčių neprarandama.

Savaitės pabaigoje urėdijoje vyko pasitarimas su aplinkosaugininkais ir miškų kontrolieriais šiuo klausimu, taip pat aptarta, kaip užkirsti visus kelius vežantiesiems atliekas, ypač nebenaudojamus baldus, į priemiesčio miškus.

Kaip sakė Alytaus miškų urėdijos urėdas Rimantas Prūsaitis, Vidzgirio botaniniame draustinyje keturračių motociklų vairuotojams iškabinti skelbimai, kuriuose informuojama apie gresiančias 500 litų baudas, toliau kasdien rengiami miškininkų reidai.

„Mūsų duomenimis, po miškus važinėja maždaug 10-15 šių motociklų. Ir jais važinėja ne bet kas, o pasiturintys asmenys, nes keturračio motociklo kaina, kiek teko girdėti, – nuo 15 iki 50 tūkstančių litų. Šie motociklai Vidzgirio mišką niokoja kaip kažkada sovietų tankai, dėl kurių važinėjimosi teko daug kovoti, net bylinėtis su kariniu daliniu”, – kalbėjo R.Prūsaitis.

Kviečia derėtis

Jau anksčiau miškininkai yra sakę, kad kol Alytaus miesto savivaldybė jai ir urėdijai priklausančioje teritorijoje – Putinų karjere – įrengs auto-, mototrasas, šiomis tampa netoli Alytaus ošiantys miškai.

Po praėjusios savaitės pabaigoje vykusio miškininkų ir aplinkosaugininkų pasitarimo urėdijoje nutarta keturračių motociklų vairuotojus kviesti derėtis dėl jiems skirtinų važinėti vietų, nes antraip kuo toliau, tuo labiau bus naikinama miškų paklotė, žalojamos čia esančios gamtos vertybės.

Miškų pareigūnų įsitikinimu, mototrasoms būtų galima ir dabar naudoti Putinų karjerą. „Problemą reikia spręsti, nes keturračių motociklų mieste yra ir dar daugės, todėl būtina kiek įmanoma greičiau siūlyti sprendimo būdus”, – svarsto urėdijos miškininkai.

Vakar iš naujo pradėti perkasti keliai teršėjams, kurie buitines atliekas, senus baldus veža į priemiesčio miškus, nors mieste atliekų surinkimą vykdanti bendrovė „Dzūtra” surenka stambiagabarites atliekas, surikiuotas prie konteinerių.

Dėl šių teršėjų grioviu apkastas Sanatorijos miškelis. Kai kuriais perkastais keliukais nebus įmanoma patekti į Alytaus šilelį, griovys galbūt sustabdys norinčiuosius su atliekomis patekti į Santaikos gatvėje, Vidzgirio miške, esančią poilsio aikštelę.

Aišku, skirtumų daug: smarkiai dūmijantis dviejų taktų degalų mišiniu varomas agregatas užleido vietą moderniam keturių taktų, keturių vožtuvų skysčiu aušinamam varikliui. „Dellorto“ karbiuratorius užleido vietą elektroninio įpurškimo sistemai. Nebėra keturių pavarų su valdymo įrankiu vaire, o pavarų santykius reguliuoja automatinis variatorius. Dar nepatikimi būgniniai stabdžiai pakeisti veiksmingesniais diskiniais.

Natūralu, kad stilius nepasikeitė. Kaip ir tam tikri keturių ratų pasaulio mitai – „Porsche 911“, „Mini“ ir „VW Maggiolino“ – „Vespa“, regis, yra atradusi amžinos jaunystės eliksyrą.

Kontroliuojamas augimas

250 cm³ variklio darbo tūris anksčiau atrodė optimalaus: užtektinai dinamiškas, praktiškas, miesto keliautojui priimtinos degalų sąnaudos. Tačiau konkurentai – „Honda“, „Kymco“, „Sym“, „Yamaha“ – pakėlė kartelę iki 300 cm³. „Vespa“ neatsilieka, pristatydama atnaujintą ir iki 278 cm³ „išpūstą“ laiko patikrintą „Quasar“. Pakeistas tiek cilindro stūmoklio vidinis skersmuo, tiek jo eiga (dabartiniai duomenys 75 × 63, o anksčiau buvo 72 × 60). Nedidelis darbo tūrio augimas neatnešė tolygaus galios ir sukimo momento duomenų padidėjimo: galia išliko 22 AG, o sukimo momentas išaugo nuo 2,1 iki 2,27 kgm. Viskas taip pat? Ne. Pakito variklio sukimosi režimai, reikalingi minėtam sukimo momentui išgauti. Tai reiškia didesnį veržlumą įsibėgėjant ir staigesnį greitėjimą.

Ypač reikia pagirti puikią transmisiją: jos dėka įsijungus žaliam šviesoforo signalui, motoroleris startuoja tarsi 100 m distancijos bėgikas. Be to, galia gerai palaikoma. Iš esmės, kaip pripažįsta patys „Piaggio“ gamyklos inžinieriai, toks darbo tūris yra puikus ir logiškas „Vespa“ finišas ir sunku tikėtis, kad jis bus dar didinamas.

Taigi atvykome į galinę stotelę. Bet ir 1972 metais, gimus „Rally 200“, buvo manoma, kad „Vespa“ jau pasiekė maksimumą.

Labai vikrus spūstyse

Nauja estetika ir galingesnis variklis. Tuo naujovės baigiasi, kadangi GTS 300 ratai tokie pat, kaip ir 250-ojo modelio. Nepakito ir matmenys bei svoris: balnas įrengtas 790 mm aukštyje nuo žemės, o „sauso“ motorolerio svoris – 148 kg. Tarpuašis pailgėjo 5 mm, visas ilgis – 10 mm.

Pusiausvyros klausimas. Iškart atpažįstama „Vespa GTS 300 Super“ išsiskiria ir kai kuriomis savitomis spalvinėmis detalėmis. Tai raudona spyruoklė priekinėje pakaboje – sportiškumo ženklas, stiliaus vadovų teigimu, sukuriantis darnią dizaino harmoniją su galinių žibintų grupe.

Šie mažyčiai pakitimai nepablogino dinamiškumo. Būtina pažymėti, kad mieste motoroleris labai manevringas. Kol konkurentai demonstruoja vis didesnius ratus, „Vespa“ lieka ištikima 12“ skersmeniui, kuris, kaip ir puikus vairo judėjimo spindulys, garantuoja vikrumą miesto spūstyse. Tiesa, nedidelis ratų dydis šiek tiek trukdo važiuojant grindiniu ir duobėtais keliais. O dėl vairavimo patogumo, tai jį vertintume panašiai kaip GTS 250 – puikiai tinka nelabai patyrusiems vairuotojams klajoti miesto džiunglėmis ir tiems, kurie dar neatprato nuo vidutinio darbo tūrio motorolerių.

Nors ratai ir kompaktiški, tačiau tai visai nekenkia motorolerio stabilumui: net važiuodama didžiausiu greičiu greitkelyje, ši „Vespa“ nesukelia nepageidaujamų vibracijų. Pakabos (priekyje – klasikinė šakutė ir švytuojančios trauklės, gale – dvigubas amortizatorius su įtempimo reguliavimu) dirba visiškai sinchroniškai, jas palaiko kietas plieninis rėmas, kurį iš tiesų galima vadinti kėbulu.

Pabėgimas iš miesto

Tobulas mieste, „Vespa GTS“ puikiai pasirodo ir toli nuo spūsčių: juo saugu važiuoti ir vidutiniu greičiu, bet tiesiog trokšti pereiti į sportinį režimą, pasitikint patvariomis padangomis. Mūsų atveju buvo sumontuotos „Pirelli“, bet kai kada montuojamos ir „Sava“. Stabdžiai puikūs visais atžvilgiais (du 220 mm storio diskai): gerai moduliuojami, užtektinai galingi, kad sustabdytų „Vespa“ nedidelėje erdvėje, su keleiviu ir pernelyg nespaudžiant svirtelių. Tiesa, galas avariniais atvejais linkęs užsiblokuoti, tačiau jo reakcijas visada galima kontroliuoti. Bent jau kol kas versijos su ABS nėra.

Kiniški motoroleriai sulaukia dėmesio dėl mažos kainos. Daugiausia gyventojų pasaulyje turinčioje valstybėje nedidelių ir pigių transporto priemonių gamybos apimtys gan didelės.

Pirmi įspūdžiai

„Fude Sport“ modelis priekyje ir gale turi po diskinį stabdį. Apie stabdžius bandymo metu nieko neigiamo pasakyti negalėjome.

Vairuotojo ir keleivio sėdynės atskirtos – keleivis sėdi truputį aukščiau. Dėl to vairuotojui pasislinkti atgal nepatogu: atsislinkus po akimirkos pajunti grįžtąs į priekį, bet užtat važiuojant dviese keleiviui lieka pakankamai vietos.

Po sėdyne yra degalų įpylimo anga ir bagažinė. Joje turėtų tilpti šalmas, tačiau didesnio įkišti mums nepavyko. Vietos kojoms pakanka ir aukštesniems. Ties keliais priekyje po vairu yra daiktadėžė.

Šviesos pasirodė gana galingos, tačiau žibintai šviečia dar geriau nuėmus apsaugines groteles. Deja, posūkių šviesos saulėtu oru nepastebimos.

Mechaninį spidometrą nesunku įžiūrėti, degalų kiekį rodo atskiras matuoklis. Važiuojant spidometro rodyklė nesunkiai pasiekia didžiausią leistiną 45 km/h greitį. O nuokalnėje greitis net perkopia šią ribą. Kadangi variklis yra keturtaktis, jo garsai ausies nerėžia.

Pakaba lengvesnį vairuotoją atlaiko, tačiau 75 kg sveriantis žmogus priekinei pakabai yra per sunki našta. Ką jau kalbėti apie keleivio vežimą.

Motoroleryje įmontuota ir šoninė, ir centrinė stovėjimo kojelė. Kai šoninė atrama apačioje, motoroleris neužsiveda: spaudžiant mygtuką starteris sukasi, tačiau elektronika blokuoja uždegimo sistemą.

Pirmas tūkstantis

Pirmos bėdos prasidėjo nuvažiavus vos 500 kilometrų – energingas vairuotojas sulaužė sėdynės fiksatorių, nors, jo žodžiais tariant, naudojosi ja kaip įprasta.

Dar po 50 km šaltą vasarišką rytą pavažiavus kelis šimtus metrų užšalo starteris. Iš karto po to – dar vienas tipiškas kiniškas gedimas – nustojo veikti kairysis galinis posūkio žibintas. Priežastis – per silpnai pritvirtintas elektros laidas.

Pirmos techninės apžiūros metu nustatyta, kad pakaba nebeišlaiko krovinio.

Likę tūkstančiai

Netvirti elektros laidų sujungimai sukėlė nemažai rūpesčių – buvo nustojęs veikti priekinių stabdžių šviesų jungiklis.

Spidometrui rodant arti 2 000 km, pirmąkart buvo neteisingai parodytas bake esantis degalų kiekis. Kartą „Fude“ net sustojo kelyje, nors matuoklis rodė, kad degalų turėjo būti dar nemažai.

Po 2 500 km pablogėjo akceleracija. Variatoriaus ritinėliai dėl susidėvėjimo tapo kiek kampuoti ir motoroleris važiuojant ėmė trūkčioti.

Pasak autoserviso meistrų, visų Kinijoje gaminamų motorolerių problema yra karbiuratoriaus oksidavimasis: kinų detalės neatlaiko europietiškų degalų cheminės sudėties.

Posūkių jungiklis nuvažiavus 3 000 km nebesifiksavo. Rodant posūkį, jungiklį visą laiką teko spausti ranka.

Neužilgo nutrūko ir variatoriaus dirželis, kurį pakeisti kelyje, aišku, neįmanoma.

Startinės vėliavėlės mostelti neskubama

Bandymo metu degalų sunaudota daugiau, nei nurodoma „Fude“ reklamoje: vietoj nurodomų 1,85 l/100 km, priklausomai nuo apkrovos, sunaudota 2,0–2,7 litro.

Bendru visų teigimu, nuvažiavęs bandomuosius kilometrus motoroleris „Fude“ buvo kiek „pavargęs“. Matinė raudona spalva jau nebepasidavė cheminiams plovikliams ar šveitimui, paviršius nebeblizgėjo. Plastmasinės dalys mažus smūgius atlaikė, tik nuo dešiniosios rankenos apsaugos nulūžo nedidelis gabalas plastmasės.

Bendros išlaidos bandymo metu pasiekė motorolerio kainą, tad pirkėjui spręsti, ar tokia kiniška transporto priemonė tikrai pigi.

R 1200 GS yra toks populiarus šiandien, kaip ir buvo gamybos pradžioje. 2006 metais buvo parduoti 31,138 motociklai visame pasaulyje. Šis modelis tapo geriausiai parduodamu BMW motociklu.

Pranašumą ir didelius pardavimo kiekius akcentavo unikalus ir universalus GS „Gelande Strasse“ (kelio ir bekelės) patraukli koncepcija. Pakankamai neseniai, BMW GS motociklų gama buvo laikoma gana specifinė, daugiausiai naudojamų keliaujančiųjų po pasaulį ir dykumų lenktynininkų. Tačiau legendinis stilius dabar tvirtai vyrauja. Vis dažniau suprantama, kad specifinė pakaba, ergonominis efektyvumas ir neįtikėtinas patogumas, suteikia malonumą ir užmirštamas diskomfortas, prastai prižiūrimuose keliuose ir transporto grūstyse.

Tony Jakeman, BMW Motorrad UK, marketingo specialistas komentavo, kad Didžiojoje Britanijoje GS ir GS Adventure, kelerius metus buvo geriausiai parduodamas motociklas, Adventure kategorijoje.
Pardavimai 2007 metais rodo, kad vis daugiau ir daugiau vairuotojų atranda BMW GS savininko džiaugsmą. R 1200 GS ir Adventure patenkina įvairių pomėgių motociklininkus.

Motociklas, pavadintas ENV (Emmissions Neutral Vehicle) ir gali nuvažiuoti 160 kilometrų arba dirbti keturias valandas. Po to jį vėl reikia pakrauti.
Šis absoliučiai aplinkos neteršiantis tylus kūrinys yra revoliucija motociklų pasaulyje ir dar vienas žingsnis mobilumo išlikimo kūrime, kadangi žemiškieji ištekliai vis senka.

Motociklo hidrobaterija generuoja energiją maišydama vandenilį su deguonimi gaunamu iš oro. Kadangi šių dviejų dalelių susijungimo energija yra pakankamai didelė, ji gali būti panaudojama ir technikoje. Tokio proceso produktas yra vanduo, kuris tikrai neteršia nei gamtos, nei judraus miesto. Išskiriami vandens garai yra toki švarūs, kad juos galima gerti, kaip skelbia gamintojai

Keli automobilių gamintojai buvo sukūrę automobilų, varomų hidrobaterijomis prototipus, bet tokios baterijos netiko motociklams. Šiandieninės technologijos leido maksimaliai sumažinti hidrobaterijos dydį ir pats variklis tapo pakankamai mažas, kad būtų galima jį panaudoti ir motociklų gamyboje.
Baterija talpinama tarp vairuotojo kojų, ir jai pasibaigus, gali būti išimta, papildyta ir įdėta atgal greičiau nei per penkias minutes.

Žinoma pirmiausia vairuotojui reiktų susirasti Hidro degalinę. Viena tokia yra Britanijoje A127 kelyje Hornchurche. Ji skirta trims bandomiesiems hidro autobusams testuojamiems Londone. Žinoma praktiškai tokių degalinių reikėtų daug daugiau, ir jos turėtų būti išdėstytos ~100km spinduliu.
Žinoma šis motociklas labiau primena sustambėjusį dviratį, bet patys gamintojai pripažįsta, kad bandomasis ir pirmasis modelis, visuomet kuriamas geresnių charakteristikų tobulinimui, o ne dizaino varžyboms.

Du prototipai įvykdė visus bekelės važiavimo reikalavimus, bet dar reikia gauti ir Transporto Departamento patvirtinimus, kad šie motociklai tinkami važinėti bendrojo naudojimo keliais. Visgi vandenilis yra labai sprogi medžiaga ir reikia įsitikinti, ar jos naudojimas motocikluose nekelia pavojaus aplinkiniams.

Gamintojai susirūpino ir bando sukurti papildomą variklio garsą (bruuuuum), nes didieji mąstytojai sugalvojo, kad per tylus variklio darbas gali turėti skaudžių pasekmių
Didžioji problema iškilo ne dėl to, kad šis motociklas terštų gamtą ar dar darytų ką nors blogo, o tik dėl to, kad jis nekelia normaliam motociklui būdingo garso. Nors dauguma kitų gamintojų tik sveikino tylaus variklio kūrėjus.
Deja motociklizmo entuziastai irgi nusivylė tikro garso nebuvimu.
Pasitenkinimas, kurį sukelia užvedamas motociklas. “Jie gali sukurti netikrą garsą, bet truks būtent to “va-va-voom” garso, kurį žino kiekvienas motociklininkas” teigia Jeffas Stoneas iš Britanijos motociklų Federacijos.

Harris Bradburis sutiko, kad per tylus motociklo darbas kartais gali iššaukti nepageidaujamų nelaimių, bet mano, kad garsas turėtų būti įjungiamas, arba išjungiamas.
Peteris Wakehamas, Triukšmo mažinimo Asociacijos direktorius tik pasveikino šį kūrinį, žengusį žingsnį į tylių motociklų gyvenimą.
Dr Bradburis paaiškino, kad lagaminėlio dydžio baterija pripildyta aukšto slėgio vandenilio gali būti naudojama ir kaip mobilus energijos šaltinis, kur tokia pati baterija būtų naudojama ir kitiems prietaisams.

Firmai BRP tai pirmoji transporto priemonė, skirta aktyviam poilsiui ir kelionėms asfaltuotomis trasomis. Can-AM Spyder motociklas  pasižymi originalia “Y” formos konstrukcija : jis turi du priekinius ratus ir vieną ratą užpakalinėje dalyje. Ši konstrukcija leis vairuotojui kelyje jaustis itin saugiai. Įspūdinga išvaizda, unikali konstrukcija, subalansuota galia, intelektas ir saugumas – visa tai turi Can-AM Spyder triratis motociklas.

Visgi greitis – turbūt pats svarbiausias šio motociklo privalumas. Šio galiūno viduje tūno legendinis 990 cm2 V-Twin benzininis variklis, kurį pagamino viena žinomiausių sportinių variklių gamintoja  – BRP Rotax kompanija.

Motociklas gali įsibėgėti iki 100 km/h per 4,5 sekundes. Šiam net 106 AG turinčiam varikliui bus galima rinktis penkių laipsnių automatinę pavarų dėžę arba sekvencinę mechaninę greičių dėžę. Motociklas turi stabdžių antiblokavimo sistemą, stabilizavimo sistemą, padėsiančią žaibiškai reaguoti į susidariusią situaciją, elektroninį vairo stiprintuvą ir imobilaizerį. Bezino bako talpa – 27 litrai. Jo užteks 300 km. Ši transporto priemonė sveria 316 kg. Bagažinė pritvirtinta po kapotu. Ji užrakinama raktu, joje laisvai tilps 2 šalmai.