Dar kartą apie aprangą

Didelis pasirinkimas – visuomet į naudą.. Bet tai sudaro papildomų rūpesčių, kuomet reikia ką nors įsigyti, o žinių apie produktą trūksta. Kai kurie perka pagal principą – brangu, vadinasi daiktas geras. Kiti atvirksčiai, – stengiasi sutaupyti, nenorėdami permokėti už kokį nors prekinį ženklą. Abu šie variantai gali atvesti prie blogo pirkinio, ypatingai jei perkam motociklininko aprangą.
Siūlau išsiaiškinti motoaprangos subtilumus atsižvelgent į kai kuriuos palyginimus, faktus.
Tyrimą pradėsim nuo apatinio trikotažo. Turbūt ne vienas matėt gražias moteriško trikotažo reklamas „Akropolyje“ ar kitose masinio lankomumo vietose. Gražios merginos apsitempusios permatomus apatinius per kuriuos šviečia tai kas neturėtų šviestis. Žinoma toks trikotažas, mums, VYRAMS atrodo labai gražus ir seksualus. Tad štai šio trikotažo mes dabar ir NEAPTARINĖSIM. Na gal kada nors prie bokalo alaus.
Tad kyla klausimas – koks pagrindinis apatinio trikotažo uždavinys? Vienas iš jų -suviliot priešingos lyties atstovę! (O gal ir ne priešingos)… Na bet mes ir vėl ne apie tai. Žodžiu pagrindinis tikslas – išsaugoti jūsų kūno mikroklimatą.

Žmogaus organizmas aplink kūną palaiko pastovią oro temperaturą, lygtai apsupdamas save plonu apsauginiu sluoksniu. Kuo šalčiau aplink jus, tuo daugiau energijos kūnas išskiria šildymui. Jei žmogus praranda šį apsauginį sluoksnį, jis miršta. Pavyzdžiui, vandenyje esant 0 C˚ laipsnių žmogus gali išbūti apie 40 minučių (aš čia neminėsiu „ruonių“, jogų ir t.t). Vanduo nuplauna apsauginį sluoksnį nuo jūsų odos paviršiau

Stiprus vėjas (musu atvėju) veikia taip pat. Šilto oro sluoksnis nupučiamas nuo odos paviršiaus. Štai pavyzdys: esant 10C˚ laipsnių temeraturai ir vejui pučiant 10km/h greičiu jūs jausitės lyg esant 8 C˚ laipsniams, o pučiant 40 km/h vėjui jūsų organizmas šals kaip prie -1 C˚ be vėjo. Tad taip tik baltiniai ir padeda išlaikyti šiltą orą aplink jūsų kūną. Plačiai paplites medvilnis trikotažas kaip tik ir tvarkosi su šia užduotimi. Bet yra viena “problemikė”. Įsivaizduokit, kad jums karšta. Oro sluoksnio ir jūsų odos temperatūra pakilo ir organizmas reaguoja į tai, ko pasekoje jūs pradedate prakaituoti. Skystis garuoja nuo jūsų odos ją vėsindamas ir jums vel komfortabilu. Bet tik tuo atveju jei jūsų kūno nedengia medvilniniai baltiniai. Reikalas tame, kad medvilnė puikiai sugeria drėgmę. Visa drėgmė puikiai susigers į medvilnę ir apie sausus rūbus ir komfortą galima pamiršti. Būtent todėl, taip vadinamiems duagiafunkciniams rūbams buvo specialai sukurtos medžiagos, sugebančios praleisti vandens garus, tokiu būdu netrukdant natūraliam termoreguliacijos procesui. Motociklinių rūbų gamintojai nuėjo dar toliau, paėmę pavyzdį iš medicinos perrišimo priemonių – jie įtraukė į baltinių sudėti sidabro.

Šis metalas savo antibakterinių sąvybių dėka užkerta kelią blogo kvapo atsiradimui net ir po ilgo nešiojimo.Be to kai kurių motoaprangų gamintojų apatinio trikotažo gamoje yra sistemos su „ComforTemp“ termoreguliacija. Sudėtyje yra specialių parafininių kapsulių. Kai jums karšta, parafinas lydosi akumuliuodamas šilumą, kai jums šalta jis atiduoda šilumą atgal. Šios medžiagos atėjo pas mus iš kosmoso (na jos nenukrito kaip meteoras, o buvo paimtos iš kosminių technologijų). Kaip žinia kosmose vyrauja labai dideli temperatūros svyravimai. O mūsų atveju tokie rubai pašalina problemas važinėjant kalnų keliais, kai karštas lygumas keičia šalti aukštikalniai. Suvedam galus. Visų pirma apatinis trikotažas būtinas. Su gerais rūbais jūs jausitės geriau nepriklausomai nuo oro sąlygų. Renkantis venkite dirbinės medvilnės rūbų.

Atkreipkite dėmesį į siūles. Jos turi buti minkštos. Priešingu atvėju pritrins kiau*us… Medžiaga turi buti elastinga ir gerai priglusti prie kūno. Dizainas – skonio reikalas. Ir paskutinė rekomendacija nepirkti baltiniu pigesnių nei 100 Lt. Greičiausiai tokie rūbai ilgai netarnaus.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad per vasara aš sunešioju arba 3 maikes po 20 LT arba nesunešioju vienos už 60Lt ir dar lieka kitai vasarai. Pereidamas nuo apatinio trikotažo prie viršutinių rūbų, noriu priminti, kad viskas apie ką šnekėjom anksčiau buvo iš serijos maikės, apatinis trikotažas, kojinės ir pan. Gaminiai iš medvilnės nors ir malonūs kūnui, nebus funkcionalūs ir paleis per niek visas viršutinių drabužių sąvybes, apie kurias mes šnekėsim toliau.
Pagrindinė motociklininko viršutinių drabužių paskirtis – užtikrinti saugumą.
Bet apsauga nuo traumų avarijos metu tai tik pusė darbo. Kaip jau minėjo mūsų kolega žymiai svarbiau išvengti avarijos. O tam, kad išvengtų avarijos motociklininkas turi jaustis komfortabilai dėvėdamas savo aprangą, kad galetų visą savo dėmesį sukoncentuoti į kelią ir vairavimą. Motociklininkas turi būti gerai matomas kitiems eismo dalyviams.

Įskaitant visa tai, nereikia pamiršti, kad daugelis iš mūsų nori atrodyti gražiai su savo apranga, vargu ar kas šiais laikais norės lėkti su britva apsirengęs fufaikę. Bet pirma pašnekėkim apie medžiagas. Už lango XXI a. Techninis ir mokslinis progresas pažengė bala žino kur (mums apie tai nepranešė, nors galėjo…
Sukurta milionai sintetinių medžiagų pasižyminčių puikiomis sąvybėmis. Viena iš pagrindinių sąvybių motoaprangai – atsparumas susitrynimui. Ir geriausia, kas gali priešintis trinčiai yra….oda.
Opa… Atvarėm . Nė viena iš sintetinių medžiagų negali pasipriešinti trinčiai taip kaip oda. Bet yra vienas momentas. Tik labai geros kokybės oda, išdirbta pagal spec. technologiją ir su šimtaprocentiniu tos technologijos išlaikymu gali but panaudota siuvant motoaprangą. Kai kurie motociklinių aprangų gamintojai naudoja tik tam tikros rūšies karvių, kurios veisiamos alpių kalnuose (čia tipo taip: pirma melžia ir daro MilkyWay, o kai jau pieno nebeduoda reiškia oda gera, galima skersti)

Odos storis, kuri naudojama gamyboje, turi būti ne mažesnis kaip 1,2 mm. Odoje neturi būti pažeidimų atsiradusių užmušant galivją arba atsiradusių dėl kokių kitų priežasčių. Pvz jei karvė bėgdama nuo persiokiotojų pažeidė odą į spygluotą vielą, jos oda bus netinkama aprangai (vnž jai pasisekė ir jos dar neskers). Yra daugybė odos apdirbimo būdų. Pvz oda, gaunama iš viršutinio ir pačio stipriausio odos sluoksnio vadinasi Nappa. Šita oda (teisingai apdirbus) labai stipri, blizganti, turinti gražią struktūrą. Kita oda, nuėmus viršutinę, vadinasi Nubuk (gal ir netaip vadinasi, bet tingiu ieškot teisingo vertimo).

Nubuk šiek tiek primena veliurą. Pagrindinis šios odos privalumas yra tas, kad ji gali „kvėpuoti“. Be karvių odos, dar gamyboje naudojama elnio oda (pirštinės cruizeriams). Elnio oda pasižymi minkštumu ir elastingumu, taip pat naudojama kengūros oda. Ji stipresnė negu karvės oda. Tai leidžia pagaminti kostiumą tokios pačios masės bet trigubai atsparesnį arba tokio pat atsparumo, bet trigubai lengvesnį. Pagrindinis kengūrų odos trūkumas, kad ji (kengūra) neduoda pieno ir belstis jų galabyt reik varyt net į Australiją. VNŽ brangiai gaunas. Kada pasirenkama oda, iš kurios bus gaminamas kostiumas, ateina “dubilinimo” (kaip lietuviškai sorry, bet nežinau) procesas.
Šio proceso metu oda įgauna visų reikiamų sąvybių ir yra nudažoma. Šis procesas gali trukti pakankamai ilgą laiką ir susidėti iš daugelio ciklų. Be bendro apdirbimo odai dar atliekamas hidrofobinis apdirbimas, po kurio, kiekvienas odos plaukelis kaip ir apvelkamas anglies pluoštu. Tokiu būdu apdirbta oda tampa atspari vandeniui.

Tad jei su tokiu kostiumu pabūsit apie 30 min po lietum, liksit sausas. Tokia oda sugeria tik 18% drėgmės nuo savo svorio ir be to ji labai greitai džiūsta. Ją netgi galima skalbti skalbimo mašinoje. Ji ne „sės“ neišsitampys ir neišbluks. Ji tarnaus jums ilgus metus.
Motociklinių aprangų gamintojų motoaprangos gamoje yra nemažai kostiumu iš odos, kurie turėtu patenkinti visas jūsų fantazijas. Viena iš paskutinių naujovių – kostiumas “Black Leather”. Šis klasikinis kostiumas turi nuostabias sąvybes. Jo juoda spalva, dėka įpatingo apdirbimo, sugeba atspindėti saulės šviesą infroraudonųjų spinduliu diapazone, taip pat gerai kaip ir balta oda. Su tokiu kostiumu net ir karšta dieną jums bus vėsu. Dar viena naujovė – oda su priklijuota GoreTex membrana, taip pat naudojama „Leatherguard” odinių džinsų gamyboje. Tokie džinsai visiškai neperšlampami, bet sugebantys „kvėpuoti“. Tarp kitko odos ir GoreTex‘o sukergimo technologiją turi tik BMW ir italų kompanija Dainese. Aš pats netikrinau – gal tai tik reklama.
Renkantis odinį kostiuma, visų pirma nuspręskite, kam jis jums reikalingas. Jeigu jūsų užduotis – lakstyti ratais lenktyniaujant Kačerginės žiede – jums reiktų vientiso kombinezono. Bet jūs vargu ar gerai atrodysit su juo kokiam nors diskone – ir šokinėt su juo nepatogu ir karšta. Jei megstat pasitūsinti geriau pirkti atskirai striukę ir kelnes. Mototuristam aišku bus svarbiausia apsauga nuo vėjo ir lietaus, taip pat ventiliacija esant aukštoms temperaturoms.
Kad nenusipirktumėte visiško mėšlo reikia atkreipti dėmesi į odos storį (oda turi būti neplonesnė nei 1,2 mm) ir odos išdirbimą. Sausa, iš išvaizdos, oda greičiausiai nebus labai kokybiška. Odos struktura turi būti vienoda visame kostiume. Odoje neturi matytis įdrėskimų, įkandimų ir kitokių randų, kuriuos gyvunas galėjo gauti būdamas gyvas. Ties siulėmis oda neturi raukytys. Jei viskas OK galima pradėti matuotis. Patogus ir gražiai apgludęs kostiumas padarys jus nepakartojamu. Bet nėra nieko blogiau, kai kostiumas neatitinka jūsų dydžio. Aplinkinių pašaipa garantuota. Apsivilkę kostiumą būtinai užlipkite ant savo motociklo arba panašaus pagal dydį ir konstrukcija. Kostiumas turi buti tolygiai prigludęs prie kūno. Jei kur nors „tempia“ ar kausto judesius pabandykit kitą variantą. Ne visada viską lemia dydis. Daug kas priklauso ir nuo pasiuvimo. Vienos firmos 52 dydis gali būti geras, o kitos ne.
Apie odą galėčiau ir daugiau pasakoti, bet turiu pastebėti, kad ji ne visiems prie širdies. Ypatingai jos nemegsta visokie aktyvistai iš GREENPEACE ir pan. Todel siūlau pereiti prie tekstilės.
Mokslas nestovi vietoje ir juda pirmyn nuolat sukurdamas naujus audinius. Bet pagrindinė medžiaga iš kurios gaminama apranga buvo sukurta prieš 50 metų. Jos pavadinimas – poliamidinis audinys. Įvariose šalyse jis vadinamas skirtingai: tai ir Nylon’as ir kapronas, o chemikai jį vadina trumpu ir paprastu žodžiu – poligeksametilendipiamidas. Praktiškai visos medžiagos, kurių sudėtyje yra poliamidas yra atsparios tempimui ir susidėviejimui. Kaip trukumą galima priskirti žemą lydimosi temperaturą (210 C˚ laipsnių). Dėl to judant asfaltu 50 km/h greičiu tokia medžiaga gali išsilydyti. Šio trukumo faktiškai neturi armidas, kuris dar vadinas kevlaru. Jo lydimosi temperatura yra 450 C˚ ir jis penkis kartus tvirtesnis už plieną. Bet šis pluoštas labai brangus, nelabai lankstus ir bijo ultravioletinio spinduliavimo. Taigi ką nors siųt iš jo neapsimoka, bet kombinuoti su poliamidais galima. Taip kai kurie motociklinių aprangų gamintojai naudoja medžiagą, kurios pavadinimas InoTex. Ši medžiaga tai poliamido, kevlaro, lykros ir medvilnes derinys. Atrodo kaip džinsas bet 10 kart stipresnis. Išgelbės nuo vidutinio stiprumo smūgio peliu, ir taip pat neprasitrins pračiuožus asfaltu.

Dar viena medžiaga – “technologen” t.y kevlaro ir vilnos derinys. Atrodo kaip kokybiška vilnonė medžiaga, o pagal stiprumą atitinka visus motoaprangos standartus. Niekas nežiūrės į jus kreivai jei su tokia apranga užeisite į biurą ar banką, bet tuo pačiu metu jūs būsite pasiruošę lėkti savo plieniniu žirgu.
Šiaip medžiagų iš kurių gaminamos motoaprangos yra labai daug, o pavadinimų dar daugiau. Kadangi kiekvienas gamintojas stengiasi pavadinti medžiagą savo vardu. Ir visų jų neprisiminsi ir nereik prisimint išskyrus vieną. Tai firma Gore (nepainiokite su rusišku žodziu “vargas”). Ši kontora buvo įkurta 1958 metais. Ji išgarsėjo savo atradimais poli-bla-bla-bla-tilenų srityje, bet mums svarbu, kad būtent Gore gamina puikią medžiagą Gore-Tex ®. Ši medžiaga vadinama membrana. Esmė slypi tame, kad Goretex’as visiškai nepraleidžia drėgmės, bet išleidžia garus. Šios savybės dėka Goretex yra plačiai naudojamas aktyviam poilsiui skirtų drabužių gamyboje. Drabužiai su Goretex membrana “kvėpuoja” ir visiškai neperšlampa. Užsidėjus striukę su tokia membrana, jūs nesušlapsite važiuodami lietui lijant ir nesuprakaituosite saulei kepinant. Būtent todėl po drabužiais su aprūpintais šia membrana negalima mūvėti medvilninio trikotažo, kadangi jis neduoda garams laisvai pasišalinti.
Pati membrana yra labai plona – viso labo keli mikronai. Ji atrodo kaip plėvelė. Patvarumu Goretex nepasižymi, tad drabužių gamybos įmonėms sudėtingiau su ja dirbti. Tai yra labai sunkus darbas, kurį gali atlikti tik patyrusį personalą ir naujauius įrengimus turinčios kompanijos. Todėl Goreteksinių drabužių kainos yra ganėtinai aukštos.

Yra keli gamybos su membrana būdai. Pats brangiausias – trijų sluoksnių (3-layer). Prie dar nesukarpyto audinio klijuojama membrana ir apsauginis sluoksnis. Po to medžiaga sukarpoma ir siuvami rūbai, paskui papildomai suklijuojamos visos siulės Goretekso juostelėmis. Tokios technologijos dėka drėgmė neatenka toliau nei apsaugo membranos. Tik šiek tiek sudrėksta išorinis sluoksnis. Pigiausias būdas – prisiųti membraną kontūro krašte, tarp drabužio medžiagos ir pamušalo. Toks metodas vadinamas Z-layer. Trūkumas yra tas, kad drėgmė kaupiasi tarp medžiagos ir mebranos. Ir nors su tokiu drabužiu lietaus sąlygomis bus sausa, pats kostiumas taps sunkesnis, o ir jame bus šalčiau. Dar vienas trūkumas – mažesnis tarnavimo laikas. Kadangi Goretex pastoviai trinasi su išorine medžiaga. Bet nepaisant visų šių trūkumų, medžiagos pasiūtos pagal Z-layer technologija gali buti dvigubai pigesnės, negu iš tokios pačios membranos trisluoksnės medžiagos (3-layer), o tai yra pakankamas argumentas pirmosios naudai.
Be Goretex membranos yra ir daug kitokių panašių technologijų, kurios pasižymi panašiomis sąvybėmis. Bet, motoaprangai goretex – geriausias pasirinkimas, kadangi ji išlaiko didžiausią vandens spaudimą, o tai leidžia važiuoti didesniu greičiu. Pavyzdys: GoreTex atlaiko 80metrų stulpo srovę, o artimiausias konkurentas – membrana Venturi, tik 27m. Tai irgi nėra blogai.
Renkantis tekstilinę aprangą (kaip ir odinę) visų pirma nuspreskite panaudojimo sritis.
Jeigu jūs mėgstate važinėti saulėtą ir šiltą dieną, ir toliau nei iki sodybos, ar sodo nesiruošiate važiuoti, vargu ar verta pirkti striukę su GoreTex membrana. Žymiai maloniau bus važinėti su legva vasarine striuke, turinčia gerą ventiliaciją – AirFlow tipo. Tokios striukės labai patogios ir su ja nebus karšta net esant aukštai oro temperaturai, o jei jus užklups lietus galite užsimesti lengvą apsiaustą nuo lietaus.
Bet jeigu jus violioja tolimos kelionės ir atradėjo dvasia dar nemirė jūsų širdyje, solidus turistinis kostiumas su GoreTex membrana tiks labiausiai. Vienas iš variantų – kostiumas Streetguard. Užimantis auksčiausia laiptelį tarp tekstilinių aprangų. Jis padarytas iš tvirtos medžiagos. Turi membrana GoreTex 3-layer, atsegamą šiltą pamušalą ir t.t.

Nenuvertinkite smulkmenų reikšmės. Tokios nežymios smulkmenos kaip guminės sagos išgelbės jūsų kuro baką nuo įbrėžimų. Vendens nepraleidžiančios kišenės neleis sušlapti dokumentams ir mobiliam telefonui. Užtrauktukas jungiantis striukę su kelnėm apsaugos nugarą nuo traumų kritimo atvėju, ir nuo juosmens perpūtimo. Papildomi ventiliaciniai užtrauktukai neleis jumsperkaisti karštą dieną. Šviesą atspindinčios juostos padarys jus geriau matomą kitiems eismo dalyviams naktį ir rūke.
Tuo ir baigsiu savo straipsnelį, kadangi viename straipsnyje visko nesurašysi. O dar lieka šalmai, batai, pirštinės. Bet tai jau atskira tema. Visgi tikiuosi, kad šį straipsnelį kas nors perskaitys ir pasinaudos mano patarimais renkatis apranga sau. Baigdamas noriu pridurti. Gera apranga, kaip beje ir visi profesionalūs daiktai, ganėtinai daug kainuoja. Bet tikrai nemanau, kad verta taupyti sveikatos sąskaita. Juolab, kad malonumas važiuojant su motociklu žymiai padidėja, kai važiuojate apsirengę kokybišką aprangą.